Programinė įranga. Virusai. Kompiuterių raida ir tipai
Informacinių technologijų pamokų ciklas
 Teorija
Programinė įranga
Operacinės sistemos
Taikomosios programos
Kompiuterių virusai
Virusų rūšys. Apsaugos būdai

Antivirusinės programos

Kompiuterių raida

Kompiuterių tipai
   
 

 

 Testas

Atsakykite į teorinius testo kausimis. Dalis šių klausimų bus pateikta kontroliniame teste.
                Pradėti»

 Praktika

Atlikite praktines užduotis. Jos padės geriau įsisavinti teorinę medžiagą.


                 Pradėti»

 

 

 

 

Kompiuterių virusai

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus, mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai painiojami su Trojos arkliais (trojanais).

Pirmą kartą (1949 m.) programos-viruso, t.y. kompiuterinės programos, galinčios daugintis, modelį pateikė ir Džonas fon Noimanas (John fon Neumann). Pirma programa, kuri turėjo kompiuterinio viruso bruožų, buvo žaidimas „Karas operatyvioje atmintyje“ („Core War“), kurį 6-ajame dešimtmetyje sukūrė kompanijos Bell Laboratories darbuotojas M.Duglas Makilroi.

Yra žinoma, kad pirmosios virusų pobūdžio programos buvo kuriamos (kaip įdomus uždavinys) dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Pirmas virusas, plitęs per diskų įkrovos sektorius buvo 8-ojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Hipboot“. Šis virusas plito Data General „Nova“ kompiuteriuose ir buvo skirtas programinės įrangos atnaujinimui. Pirmoji nekontroliuojamai besidauginusi žalinga programa (kirminas) buvo sukurta Xerox Palo Alto laboratorijose 1980 m. Ši programa buvo skirta naudingam kompiuterių panaudojimui prastovų metu, tačiau nebuvo įvertinta galima jos žala.

Pirmas žinomas „laukinis“ virusas (plitęs tarp paprastų kompiuterių) buvo 1981 Apple II kompiuterių virusas „Elk cloner“. Jį 1982 m. parašė Rich Skrenta. Šis virusas plito lanksčiais diskeliais. Virusas užkrėsdavo Apple DOS 3.3 operacinę sistemą ir kiekvieną kartą užkraunant kompiuterį iš diskelio virusas pasileisdavo. Jis netrukdė dirbti su kompiuteriu, tik stebėdavo sistemos darbą su diskais užkrėsdamas kiekvieną, dar neužkrėstą, diskelį. Virusas nepadarydavo didesnės žalos (nors manoma, jog jis galėjo gadinti diskelius, kuriuose būdavo kita operacinė sistema), tik kas penkiasdešimtą sistemos įkrovą pateikdavo tokią poemą:

Elk Cloner: The program with a personality 

    It will get on all your disks
        It will infiltrate your chips
            Yes it's Cloner! 

    It will stick to you like glue
        It will modify ram too
            Send in the Cloner! 
 

Dauguma pilnaverčių virusų yra rašomi asembleriu, nors kai kada naudojamos ir kitos kalbos – Paskalis, C, Forth. Tipiškais atvejais virusas yra gana nesudėtingą logiką turinti programa, kuri nukopijuoja savo pačios vykdomąjį kodą į kitos programos vykdomąjį failą bei pakeičia tos programos kodą taip, kad prieš vykdant programą, būtų įvykdytas virusas.

Sudėtingesniais atvejais, virusuose būna panaudojamas ir save modifikuojantis kodas, priemonės, skirtos viruso maskavimui ir pan. Kai kuriems virusų kūrimo aspektams reikalingas itin gilus specifinės OS ir procesoriaus funkcijų išmanymas. Sudėtingų virusų kūrimas yra laikomas vienu iš netrivialiausių programavimo uždavinių.

                          
o

 

 

© 2007 Informacinių technologijų mokytojas Saulius Brazauskas. Jonavos Senamiesčio gimnazija.