• programos antraštė,

• aprašų dalis,

• veiksmų dalis,

• programos pabaigos simbolis – taškas.

Programos stuktūrograma

program programos_vardas;

Aprašai: konstantos, kintamieji...

begin

Prgramos veiksmus aprašantys sakiniai

end.

Antraštė pradedama žodžiu program, po kurio nurodomas programos vardas. Po vardo dedamas kabliataškis. Vardas turi būti fiziškai vienas žodis ir prasidėti didžiąja raide.

program Kv_lygtis;

program Kubas;

Aprašų dalyje aprašomos konstantos, duomenų tipai, kintamieji, procedūros, funkcijos, programos naudojami moduliai. Šiame kurse aprašų dalyje aprašinėsime tik konstantas ir kintamuosius. Pvz:

const Cmax = 100;
Cohnlt T = 12.5;
var suma, a, b: integer; {Sveikieji skaičiai }
dffff x1, x2, plotas: real; { Realūs skaičiai}
kl;k log1, log2, z : boolean; { Loginiai duomenys}

Veiksmų dalis prasideda žodeliu begin, o baigiasi žodeliu end. Tarp šių žodžių sakiniais užrašomi programos veiksmai. Sakiniu vadiname Paskalio kalbos konstyrukciją, nusakanti išbaigtą veiksmą. Sakiniai dėstomi nuosekliai. Vienas sakinys nuo kito atskiriami kabliataškiu.

Ar kiekviena programa privalo turėti visas išvardytas dalis?

Nebūtinai. Kiekviena programa privalo turėti tik antraštę ir veiksmų dalį. Taigi pati trumpiausia programa galėtų būti tokia:

program tuščia;
begin
end.

Programa tuščia turi veiksmų dalį (žodis begin rodo veiksmų pradžią, o end – jų pabaigą), bet joje – nė vieno veiksmus nurodančio sakinio (galima sakyti ir kitaip – veiksmų dalis turi tik vieną tuščią sakinį). Taigi, programa neatlieka jokio veiksmo. Bet yra taisyklinga. Ją galima pateikti kompiuteriui. Kompiuteris pagal visas taisykles ją įvykdys, bet neduos jokio rezultato, nes programoje nėra rezultato gavimo ir rašymo (išdavimo) veiksmų.

Dabar pateiksime programą, turinčią tik veiksmų dalį.

program pasveikinimas;
begin
  writeln('Laba diena')
end.

Ši programa rašo tekstą

Laba diena

Programą galima papildyti komentarais. Komentarai rašomi į skliaustus { }. Programą vidurkis papildysime komentarais.

program vidurkis;
  var a, b,               { pradiniai duomenys }
       vid: real;          { rezultatas }
begin
  read(a, b);            { vienu sakiniu galima užrašyti kelių pradinių duomenų skaitymą }
  vid := (a+b)/2;       { apskaičiuojamas vidurkis }
  writeln(vid: 8: 2)    { rašomas į ekraną rezultatas }
end.

Komentarai – tai paaiškinimai, skirti tik žmogui, bet ne kompiuteriui. Kompiuteris nekreipia dėmesio į tai, kas parašyta komentaruose ir programa atlieka taip, lyg komentarų nebūtų. Dėl to į komentarus galima rašyti bet kokį tekstą.

Komentarais paaiškinamos sunkiau suprantamos programos vietos. Komentarai ypač tinka kintamiesiems paaiškinti. Žinoma, galima parinkti ilgus vardus tokius, kad jie būtų aiškūs ir be komentarų. Tačiau tada tą patį ilgą vardą vėliau tektų dar daugelį kartų rašyti, o tai daugiau darbo, o pernelyg ilgi vardai ilgina programą ir pasidaro ją sunkiau (o gal nuobodžiau) skaitoma. Komentarai padeda pasiekti kompromisą: galima naudoti trumpesnius, bet išsamiai paaiškintus (pakomentuotus) vardus.