Kompiuteris gali būti puikus žmogaus pagalbininkas kaupiant, saugant, apdorojant, perduodant informaciją ar jos ieškant. Kompiuteriu apdorojamą informaciją įprasta vadinti duomenimis. Veiksmai su duomenimis užrašomi algoritmais. Bendriausia prasme duomenys skirstomi į pastovius (vadinamąsias konstantas) ir kintamus (duomenys, kurių reikšmės gali keistis atlekant programą). Kintamieji žymimi vardais, jie įgyja reikšmes. Vardai programavime yra sudaromi iš raidžių ir skaitmenų, bet būtinai turi prasidėti raide. Pavyzdžiui: plotas, kaina suma, sprend1, a, x1. Kintamojo vardas fiziskškai turi būti vienas žodis (pvz: pirma_saknis). Nereiktų kintamisiems suteikti matematinių funkcijų vardų ( pvz. cos, sin ir kt.) Konstantos ir kintamieji, sujungti operacijų (veiksmų) ženklais, sudaro reiškinius, kurių skaičiavimas - gana svarbi programos veiksmų dalis.

Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais. Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais. Algoritme gali būti ir tokių duomenų, kurie nėra nei argumentai, nei rezultatai. Tokie duomenys vadinami papildomais arba tarpiniais duomenimis.

Pavyzdys. Apskaičiuokite apskritimo ilgį kai žinomas jo spindulys R.

1. Įvedame apskritimo reikšmę R.
2. C = PI * R, čia PI= 3,14..
3. L = 2*C.

R - pradinis duomuo; L - rezultatas; C - Tarpinis duomuo.